Vokiškame Klaipėdos krašte veikė pradinės mokyklos - vadinamosios liaudies mokyklos (vok. Volksschule).  

Pradinis mokslas buvo privalomas 6–14 metų vaikams. 8 skyrių liaudies mokykla apėmė dvimetę žemutinę, dvimetę vidurinę ir keturmetę aukštesniąją pakopas. Žemutinė ir vidurinė pakopos sudarė pagrindinę 4 klasių mokyklą ir ją baigę galėjo laikyti stojamuosius egzaminus, toliau mokytis gimnazijose bei kitose aukštesnėse mokyklose. Tačiau tie, kurie nestojo į kitas mokyklas, turėjo baigti 8 metų mokslą.

     Bendrojo lavinimo mokyklos buvo vadinamos aukštesniosiomis mokyklomis. Jas sudarė gimnazijos ir progimnazijos. Progimnazijos dar vadintos vidurinėmis mokyklomis. 

     Visame Klaipėdos krašte dar buvo naudojamas senasis vokiečių raštas gotišku šriftu iki pat 1940 m. (deutsche Schrift - Sutterlinschrift). Šiuo šriftu buvo išrašomi mokinių pažymėjimai. (vok. Zeugnis). Vertinimas vokiškose mokyklose labai skyrėsi nuo lietuviškųjų - pažymiai rašomi nuo 5 balų (blogiausias) iki 1 balo (geriausias).  

     1919 m. Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, krašto gyventojai lietuvininkai reikalavo grąžinti lietuvių kalbą į mokyklas - lietuvių kalba buvo tik mokomasis dalykas. 

     1923 m., tapęs Lietuvos Respublikos dalimi, Klaipėdos kraštas turėjo autonomiją, todėl Direktorijos įsakymu lietuvių ir vokiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis. Mokyklose išliko šiek tiek pakeista senoji vokiška tvarka, kuri skyrėsi nuo Lietuvos mokyklų tvarkos. Direktorijos mokyklų skyrius administravo mokyklas, sudarinėjo programas, skyrė ir atleidinėjo mokytojus.

     Mokslo metai visose Klaipėdos krašto mokyklose prasidėdavo pavasarį - balandžio 1 d. (nuo Velykų) ir tęsdavosi iki kitų metų kovo 31 d. Pirmąją dieną mokykloje mokiniai gaudavo dovaną - „Schultüte". Vasarą buvo suteikiamas vienas mėnesis atostogų. Tik nuo 1941 m. mokslo metai prasidėdavo rudenį. Atostogos, kaip Lietuvos mokyklose, buvo: Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, vasaros atostogos - tik liepos mėnesį, o rudenį (bulviakasiui) buvo skirtos 2 savaitės atostogų. Tačiau protestantiškame Klaipėdos krašte Sekminės buvo labai svarbios, todėl čia mokiniai turėjo 10 - 11 dienų atostogų gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.

     Nuo 1924 m. Klaipėdos krašto mokyklose tapo privaloma lietuvių ir anglų kalbos, tačiau lietuvių kalbos programa vokiškose mokyklose buvo gana siaura, ir mokiniai, baigę vokiškas mokyklas, prastai arba visai negalėjo susikalbėti lietuviškai. Lietuvių kalbos vokiškųjų mokyklų mokiniai mokėsi tik nuo 5 klasės. Istorijai buvo skiriamos dvi pamokos per savaitę. Šalia visuotinės ir Vokietijos istorijos buvo dėstomi svarbiausi Lietuvos istorijos faktai. Minima, kad mokytojai ir mokiniai dažnai ignoruodavo lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos mokymąsi. 

Juška Albertas. Mažosios Lietuvos mokykla. Klaipėdos universiteto leidykla, 2003.

Raudys V. 7-oji vidurinė - seniausia Klaipėdos mokykla (2), „Klaipėda” 1995. Rugsėjis.

https://www.vle.lt/Straipsnis/pradine-mokykla-6755